Dėmesingas įsisąmoninimas. Mindfulness mokymai, reikšmė tobulėjimui

Dėmesingas įsisąmoninimas. Temą Mindfulness mokymai ir jų reikšmė savitobulėjimui pristato bei apie dėmesingą įsisąmoninimą savo pastebėjimais dalinasi psichologė-psichoterapeutė, dėmesingo įsisąmoninimo mokytoja Reda Rizgelytė-Viskontienė.

00:00 Mąstymo įpročiai ir tendencijos
01:24 Malonu vs Nemalonu
03:26 Gyvūno pavyzdys
05:00 Grėsmės, kurių nėra
07:11 Dėmesingas įsisamoninimas arba mindfulness – kas tai?
09:10 Mindfulness mokymai
10:59 Mindfulness grupės

Dėmesingas įsisąmoninimas arba mindfulness – kas tai? Pradžiai tikriausiai verta būtų aptarti, kodėl ir kam apskirtai žmonėms prireikė tokio metodo?

Mąstymo įpročiai ir tendencijos

Galbūt nesuklysime sakydami, kad gyvenimas yra sunkus ir sunkus visiems žmonėms, nepaisant to, kad gyvename gana patogiai, gana saugiai, nes susikūrėme būtent tokią kultūrą. Visgi šie saugikliai dienos bėgyje kažkodėl neužtikrina pilnatvės ar pasitenkimo jausmo ir mes patiriame vienokias ar kitokias emocines kančias.

Gali būti, kad nieko blogo mums neatsitiko: vis dar turime namus, vis dar turime darbus, artimuosius, galbūt netgi mūsų gyvenimas labiau atitinka vertybes negu joms prieštarauja, tačiau vistiek kenčiame. Nors kartais mūsų aplinkoje tų grėsmių ir visiškai nebūna, tačiau, mes galime visą laiką prisiminti, kada ta grėsmė buvo, arba kas buvo mums grėsmingo nutikę kažkada anksčiau, arba nerimauti, kas galėtų nutikti ateityje?

Mes nuolatos galvojame, o mūsų galva pilna minčių apie įvairias grėsmes, kurios – didele tikimybė – niekada neištiks. Šis galvojimo įprotis, ta įgimta tendencija tikrai labai stipriai įtakoja tai, kaip mes jaučiamės.

Malonu vs nemalonu

Mes siekiame to, kas malonu, ir vengiame to, kas nemalonu. Ir būtent dėl to perdėtai vaikomės šių tendencijų. Galbūt šis malonumo vaikymasis ir diskomforto vengimas mus atitolina nuo pokyčių, kurių mes norime? Juk tobulėjimas arba kažkokių dalykų atlikimas ir įgyvendinimas visą laiką reikalauja iš mūsų papildomų jėgų ir tai visą laiką sukelia mums tam tikrą diskomfortą.

Jeigu pagalvotume apie visą žmogaus gyvenimą nuo pat jo gimimo, tai pastebėsime, kad ši tendencija mus lydi nuolatos. Iš pradžių nenorime atsisakyti žinduko, vėliau nenorime atsisakyti vystyklų, tuomet nenorime eiti į darželį, ar į mokyklą. Net ir tapę suaugę, nuolat vengiame pačių įvairiausių dalykų.

Visai įmanomais būdais stengiamės išvengti ir pašalinti įvairius diskomfortus. Kartais verčiau pasirenkame kentėti dalykus, kurie nėra ypač pozityvūs, neatitinka mūsų vertybių vien tik todėl, kad išvengtume to, kas yra nemalonu. Nes žinome, kad jeigu keisimės, jeigu mokysimės naujų dalykų, tai tikrai patirsime sunkumų ir diskomfortą, kurių labai nenorime.

Kartais net perdėtai vaikomės įvairių malonumų, tačiau mūsų kultūra sukurta taip, kad joje pilna pagundų ir mums tikrai be galo sunku šioms pagundoms atsispirti būtent dėl tos įgimtos tendencijos tikėtis, kad visą laiką ir viskas bus malonu, ar teiks malonumą.

Jeigu nuolatos stengiamės paklusti šiai tendencijai, tai yra labai didelė tikimybė, kad pradedame išties kentėti dėl to, kad norime gerai jaustis. Patiriame tam tikrų sunkumų ir kančių, nes nuolatos mąstome.