Kas vis dėlto yra tas stresas?

Nuo gyvenimo nepailsėsi, nebent iškeliavęs anapilin. Kasdien gyvenimas mums pateikia įvairių uždavinių (kai kuriuos, žinoma, pateikiame sau patys): vienus išsprendžiame lengvai, spręsdami kitus gerokai vargstame, o nuo kai kurių bėgame (ar bent norėtumėme pabėgti). Natūralu, kad įtampą jaučiame kasdien, nes esame gyvi, nestovime vietoje, o ir pasaulis nesustoja nei akimirkai. Skundžiamės, kad patiriame stresą. Stresas, kai papuolame į automobilių spūstis, stresas, kai laikome egzaminus, stresas, nes artėja Kalėdos, Velykos, kai darbų daug, o visų atlikti nespėjame.

Pirmasis mokslininkas, kuris prakalbo apie stresą buvo H. Selje, patį reiškinį aprašęs dar 1936m. Iki dabar stresą tyrinėja skirtingų disciplinų mokslininkai (medikai, psichologai, sociologai, vadybininkai), todėl ir streso tyrimai įvairūs, o literatūros apie šią problemą – daug ir visokios. Buvo aiškinamasi streso biochemija ir fiziologija (kokių hormonų padaugėja ar sumažėja, kai žmogus patiria stresą, kaip į patirtą įtampą atsako žmogaus širdis ar kvėpavimo sistema ir kt.), kita mokslininkų grupė bandė suskaičiuoti visus įmanomus žmogaus gyvenimo stresorius.

Nuo tada imta aktyviai svarstyti, kaip paaiškinti, kodėl vienam žmogui Kalėdos sukelia stresą, o kitam jokio, kodėl vieniems moksleiviams abitūros egzaminas sukelia įtampą, o kitų – sutinkami kaip iššūkis ir galimybė parodyti sau ir aplinkiniams ko jie verti.

Kaip reiškiasi stresas?

• Įvairiais neigiamais išgyvenimais (pykčiu ar susierzinimu, baime, nerimu, panika, liūdesiu).
• Įvairias fiziniais pojūčiais (pagreitėja širdies plakimas bei kvėpavimas, ima svyruoti kraujospūdis, pila prakaitas, džiūsta burna, gali krėsti drebulys, balti ar raudonuoti oda, įsitempia raumenys).
• Elgesiu (vieni žmonės ima daug kalbėti, pasidaro nenatūraliai aktyvūs, kiti priešingai – tarsi sustingsta, apmiršta).
• Atlėgus įtampai žmogus jaučia nuovargį, mieguistumą arba priešingai būna labai aktyvus, padidėjęs aktyvumas neleidžia užmigti. Gali sutrikti virškinimas, padidėti arba sumažėti apetitas, skaudėti galvą.

Kokios ilgai trunkančio (arba dažnai patiriamo) streso pasekmės?

• Padidėjęs kraujospūdis.
• Galvos skausmai.
• Virškinimo sutrikimai (skrandžio opa, spazmai, viduriavimas, dujų kaupimasis).
• Raumenų įtampa, nugaros, sprando skausmai.
• Padidėjęs dirglumas, verksmingumas.
• Nerimas.
• Apatija
• Miego sutrikimai.
• Atminties ir dėmesio sutrikimai.

Kaip aiškinamas patiriamas stresas?

Iš pradžių žmogus suvokia, kad kažkas kelia grėsmę jo gerovei (pvz. piktas šuo pakeliui namo), vėliau įvertinami šios grėsmės įveikos resursai bei pasirengimas susidoroti su žala, grėsme ar iššūkiu (kaip man susidoroti su piktu, lojančiu šunimi ir sveikam grįžti namo?). Gali pasirodyti, jog žmogus tik iš pradžių piktą šunį palaikė grėsme sau, nes juk šuo pririštas, be to, ne toks ir piktas – įtampa gali visiškai atlėgti. Tačiau jei žmogus išvys gerokai piktesnį šuns šeimininką, jis ir vėl gali imti jausti įtampą. Stresas susijęs ne tik su žmogaus subjektyviu situacijos įvertinimu (ar tai tikrai gresia mano gerovei?), bet ir su žmogaus turimais resursais (kaip man situaciją įveikti? Kokių priemonių turiu, kad kliūtį įveikčiau?).

R. S. Lazarus siūlomas streso aiškinimas – įtampa patiriama, kai grėsminga situacija (arba tik žmogaus vertinama kaip grėsminga) suvokiama kaip viršijanti žmogaus resursus (arba iš tiesų tuos resursus viršija).

Kas gali padėti susidoroti su patiriamu stresu?

Ar suvokiate grėsmę, kai kelyje pasirodo piktas šuo, ar tuomet, kai laukia svarbus egzaminas (metinės veiklos ataskaita darbe), pradėti būtina nuo situacijos įvetinimo. Aišku, kad kartais tam įvertinimui turime nedaug laiko. Nuo pikto šuns turbūt geriausia greitai bėgti, net jei nesate tikras ar esate greitas (o ne detaliai analizuoti). Tuo tarpu prieš egzaminą turime daugiau laiko. Egzaminas, pokalbis dėl darbo ar metinė veiklos ataskaita nebūna itin netikėtas įvykis. Daugelis situacijų yra lengvai numatomos (rytais Vilniuje būna automobilių spūsčių), tačiau mažai grėsmingos. Kai kurių situacijų neįmanoma numatyti (autoavarija), nebent visą neigiamą statistiką pritaikote sau.

Kai įvertinate situacijos grėsmingumą (nepalankumą) gerai būtų pamąstyti apie asmeninių resursų gausinimą. Jei žinote, kad laukia svarbus egzaminas jam reikia gerai pasiruošti, susikurti medžiagos kartojimo, savo žinių tikrinimo sistemą. Studentas gali paklausti, o jei iki egzamino liko tik viena naktis, o resursai (žinios) menki? Štai čia studentas kaip tikras studentas užduoda neteisingą klausimą, nes klausti jis turėtų, o kodėl tik likus vienai nakčiai užduodu sau svarbų klausimą dėl svarbaus egzamino? O ypatingą įtampą keliantį klausimą „kur buvau anksčiau ir kodėl negausinau resursų (kitaip tariant nesimokiau)“, derėtų pasilikti ateities analizei, užduodant klausimą, ne kaip dorotis su stresu, bet kaip užbėgti stresui už akių.

Kai situacija išanalizuota, svarbu savęs klausti „kaip man susidoroti su atsiradusia įtampa?“. Jei problema tikrai pasirodo neišsprendžiama, gal galima nuo jos pabėgti ar išvengti? Gal galima pasitarti su problemą įveikusiais žmonėmis? O gal tiesiog išlieti susikaupusią įtampą pvz., sporto salėje?

Prisiminkite, jog kiekvienas pasirinkta streso įveikos strategija tinka skirtingai priklausomai nuo esamos situacijos, nei viena nėra savaime geresnė ar blogesnė: pikto šuns geriau vengti, ką nors negrįžtamai praradus geriau išlieti savo skaudulius (pvz., išsiverkti), egzaminams ir darbo ataskaitoms geriau pasiruošti, o dėl savo klaidų ar kažko, ko negalite pakeisti pasiguosti draugui.

Nors esant stresui ir galima patarti ką daryti, visgi yra situacijų, kai susidoroti su stresu žmogui būna ne šiaip sunku, bet nepakeliamai sunku. Kartais mes nebegalime patys teisingai įvertinti situacijos, kartais situacijos būna labai sudėtingos, o kartais sunku pasakyti, kodėl koks nors žmogus nuolatos patiria stresą. Štai tada ir prireikia profesionalios pagalbos, kai kartu su psichologu ar su psichoterapeutu dirbate ne tik dėl konkrečios situacijos sprendimo, bet ir dėl to, kad ilgainiui išmoktumėte lengviau susidoroti su stresu.

Straipsnyje sąmoningai nebuvo aprašomi konkretūs atsipalaidavimo patiriant įtampą metodai, nors jų gausu ir dauguma lengvai surandami. Svarbu suprasti, jog daug efektyviau imti kiek įmanoma labiau valdyti savo gyvenimą (tiek kiek apskritai tą galima daryti), nei tiesiog nejausti sunkių jausmų (baimės, nerimo, irzulio). Be to, kiekvieno žmogaus patiriamas stresas be galo individualus, tad ir būdų jam įveikti visa gausybė.