Depresija

„Man depresija. visą dieną lyja, pilka, jokių spalvų. Gruodis. Tamsūs vakarai. Depresija, matyt, sezoninė.“ „Kažkaip šiandien liūdna, gal man depresija?“. „Kažkaip šiandiena nesidirba – kažkokia apatija“. Tokių ir panašių kalbų galima išgirsti visur – užsukus pas bendradarbį, užėjus pas draugą ar aplankyti sesers. Šiandien mums nebebūna šiaip liūdna, mes nebetingim ir nebepavargstam. Kasdien turim būti linksmi, 16 valandų per parą turim būti darbingi, o už lango turi būti visada saulėta diena, nes kitaip mes sau diagnozuosim depresiją.

Kas yra ir kas nėra laikoma šiuo nuotaikos sutrikimu?
Sutrikimas vadinamas depresija nėra epizodinio, trumpalaikio liūdesio sinonimas. Depresiją kaip psichikos sutrikimą galima įtarti tik tuomet, kai liūdna nuotaika tęsiasi ne trumpiau, nei dvi savaites. TIK ĮTARTI. Yra ir kitų svarbių depresijos simptomų (kurių daug ir jie labai įvairūs), toliau jie ir bus apžvelgti.

Žmonės, kuriuos apėmė depresija ilgam praranda emocinę pusiausvyrą.
Svarbiausias depresijos, kaip sutrikimo bruožas – ženkliai pasikeitusi nuotaika. Apėmusi sunki, liūdna nuotaika menkai keičiasi, kai pakinta aplinkybės. Kitaip tariant, net jeigu gyvenime nutinka kas nors malonaus, toks žmogus negali džiaugtis, dažnai dėl to sielojasi. Žmogus, kurį apėmė depresija jaučiasi prislėgtas, jį apninka apatija. Jei depresija apima paauglį, jis gali būti ne tik liūdnas, bet ir irzlus. Kartais depresijos apimti žmonės daug verkia, kiti priešingai – ne. Gali būti jaučiamas spaudimas krūtinėje, todėl toks žmogus linkęs gūžtis. Pasauli atrodo pilkas, be spalvų.

Žmonės, kuriuos apėmė depresija būdingas perdėtas kaltės jausmas.
Žmogus, kai jį apima depresija, gali laikyti save visiškai niekam tikusiu arba nevertu meilės. Kaltinti save dėl artimuosius ištikusių nelaimių, net jeigu iš šalies nematyti jokios to žmogaus kaltės. Tokio žmogaus galvoje užgimsta mintis, jog jis niekam nereikalingas arba netgi trukdo kitiems gyventi.

Žmonės, kuriuos apėmė depresija „praranda“ fizinį aktyvumą.
Šio sutrikimo apimtam žmogui atrodo, jog nebėra jėgų atsikelti ryte. Šios būsenos apimtas žmogus judėti gali visai nustoti. Sunku atlikti net paprasčiausius buities darbus (pvz. skusti bulves vakarienei). Kartais artimieji apie depresijos apimtą žmogų pasakoja „išėjau į darbą, grįžau, o jis kaip sėdėjo prie lango taip ir nepajudėjo iš vietos visą dieną. Nei valgė, nei gėrė“. Pats depresijos apimtas žmogus gali pasakoti, jog jaučiasi toks pavargęs, lyg būtų dirbęs visą parą. Kraštutiniais atvejais pasireiškia visiškas nesirūpinimas savimi (nesiprausiama, nevalgoma, negeriama).

Žmonės apimti depresijos praranda malonumo jausmą.
Maistas praranda skonį. Žmogus gali sakyti „kad ir ką valgyčiau, atrodo, tarsi valgyčiau popierių“. Net saulėta diena, atrodo nyki, niekur nebėra spalvų. Anksčiau džiuginę dalykai nebedžiugina. Net ir veikla, kurią žmogus anksčiau labai mėgo (pvz., skaityti ar plaukioti baseine) nebėra mėgstama.

Žmonėms, kuriuos apėmė depresija pasidaro sunku net mąstyti, atlikti visiškai paprastas protines užduotis.
Dalykai, kurie anksčiau sekėsi lengvai, pasidaro sunki užduotis. Depresijos apimtam žmogui sunku susikaupti, sunku ką nors, net ir žinota prisiminti. Žmogui atrodo, jog jo mąstymas sulėtėjo. Jis gali pasakoti „kai tik imuosi pvz., rašyti, mintis tarsi nutrūksta arba minčių visai nebeateina į galvą“. Ženkliai krinta darbo produktyvumas. Protinį darbą dirbantis žmogus (pvz., studentas, finansininkas ir pan.) tokius simptomus pajunta itin greitai.

Žmonėms, kuriuos apėmė depresija sutrinka miegas bei apetitas.
Kankina nemiga (taip pat gali būti, jog anksti pabundama ryte) arba atvirkščiai – miegama labai ilgai. Kartais pasitaiko virškinimo sutrikimų, galvos ar nugaros skausmų, tačiau nerandama jokia fizinė to priežastis.
Dažnai esant depresijai žmogus skundžiasi prastu apetitu, neretai krenta svoris (nors to nesiekiama).

Gali būti skiriamas depresijos sunkumo laipsnis. Esant itin sunkiai depresijos formai, žmogus visiškai praranda darbingumą, visiškai nustoja bendrauti net su pačiais artimiausiais žmonėmis, nebesusidoroja su paprasčiausiais buitiniais rūpesčiais. Esant lengvesnei depresijos formai – žmogus gali turėti kasdienio gyvenimo sunkumų, bet vis dar gali dirbti, bendrauti, neapleidžia buitinių darbų.

Depresija gali apimti ir kai sergama kitomis psichikos ligomis. Ilgą laiką vartojant kvaišalus (alkoholį, narkotines medžiagas). Taip pat yra ypatingų depresijos formų pvz. Depresija po gimdymo, distimija.

Gydymas
Depresiją diagnozuoti gali gydytojas psichiatras. Paprastai diagnozei patvirtinti ar paneigti būtini psichologinių testų rezultatai. Įtariant, kad sergama šia liga, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistą (psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą).

Nustatyti tikrąją depresijos priežastį labai sudėtinga. Vengiant tikrovės supaprastinimo, šiuolaikiniame moksle laikomasi nuomonės – bet kurį psichikos sutrikimą lemia daug įvairių tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių (biologinių, psichologinių bei socialinių). Depresija gali rutuliotis ne vienerius metus. Dažnai efektyviausias gydymas yra kompleksinis – tiek parenkant vaistus, tiek gydant psichologinėmis priemonėmis (skiriamas psichologinis konsultavimas ar psichoterapija), tiek stengiantis keisti socialinę aplinką (pvz., jei namuose patiriamas smurtas, tokią aplinką būtina keisti). Kadangi ir pati liga retai ištinka staiga (vystosi palaipsniui) – gydymas trunka ilgai. Depresiją dažnai lydi ir kiti sutrikimai – nerimas, panikos atakos. Šalia depresijos gali būti suicidinių minčių ar ketinimų, bandymų nusižudyti. Tačiau noras pasitraukti iš gyvenimo daug labiau susijęs ne su depresijos diagnoze, bet su nevilties jausmu bei savęs kaltinimu, kas pasitaiko esant šiam psichikos sutrikimui. Toli gražu ne visi žmonės, kuriems diagnozuotas šis sutrikimas turi savižudiškų minčių. Greta depresijos gydomi ir šalia esantys sutrikimai – nerimas, panikos atakos, agorafobija ir kt.

Gydymas be galo svarbus. Paprastai negydoma depresija savaime nepasitraukia. Nors pasitaiko depresijos atoslūgių, tačiau liga ir vėl grįžta. Psichologijoje depresijai gydyti yra visa eilė įvairių būdų. Moksliniais tyrimais patvirtintas jų efektyvumas. Kuo anksčiau kreipiamasi dėl ištikusios depresijos, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti.