liudesys

Kaip minėta anksčiau, vien tik jaučiamas liūdesys ar apatija dar nereiškia diagnozės.

Panašūs į depresiją simptomai dažnai gali pasirodyti, kai žmogus išgyvena netektį (artimojo mirtį, darbo praradimą, skyrybas). Tačiau, jei šią netektį galima kompensuoti (pvz., susirasti kitą darbą) dažnai depresijos simptomai išnyksta be jokio gydymo.

Mirus artimam žmogui, ilgą laiką jaučiama įvairių sunkių jausmų, tačiau daugelis žmonių ir be gydymo ilgainiui suranda jėgų toliau gyventi, dirbti, mylėti bei būti mylimas kitų artimų žmonių ir tik tuomet, kai gedulo būsena užsitęsia arba tampa itin sunki – gydymas yra svarbus.

Išgyvenus skyrybas (su sutuoktiniu, gyvenimo draugu) kurį laiką gali pasirodyti visas spektras įvairių klinikinės depresijos simptomų, tačiau ilgainiui tokie simptomai pasitraukia visai be gydymo. Visgi, kartais psichologinis konsultavimas gali būti itin reikšmingas: a) Jei santykiai vis nutrūksta ir žmogus jaučia, kad panašios situacijos jo gyvenime vis kartojasi. Jei santuoka suyra nebe pirmą kartą. b) Jei po skaudžių skyrybų net ir praėjus ilgam laikui visiškai atsisakoma bet kokių meilės santykių. c) Kai naujų santykių nepavyksta sukurti, nors jų ilgimasi, norima.

Ilgai užsitęsusi vienatvė žmogų gali labai slėgti, ypač kai visai nėra artimų žmonių, tačiau ne visiems vienišiems žmonėms galima diagnozuoti depresiją. Iš vienatvės svarbu vaduotis, tačiau tai nebūtinai psichikos sutrikimas, greičiau gyvenimo sunkumas.

Jei ilgą laiką buvo piktnaudžiaujama svaigalais, o vėliau jų vartojimas nutraukiamas, žmogus taip pat gali jausti depresijos simptomų (pvz. liūdesį, sunkumą susikaupti). Tačiau tai panašiau į abstinencijos, o ne depresijos būseną. Visos pastangos gydyti depresiją nueis veltui, jei žmogus neišspręs priklausomybės problemos.

Depresija nereikėtų laikyti ir paprasto kasdienio liūdesio, kuris ilgainiui nesutrikdo žmogaus gyvenimo sričių. Kai vis dar galime džiaugtis smagiais gyvenimo įvykiais, kai neprarandame intereso pamėgtiems dalykams. Net jei šiandiena „nesidirba“ ar nenorite eiti sportuoti, bet gal vis dar norite pamatyti įdomų filmą, vis dar mėgstate valgyti ledus. Gal tikrai ilgą laiką dirbote, o dabar norėtumėte atsipalaiduoti? O gal dirbate ne tą darbą, kokio norėtumėte?

Jei norisi saulėtą dieną eiti pasivaikščioti prie upės ar vėjuotą ir šaltą pagulėti šiltoje lovoje, o ne dirbti biure ar lieti devynis prakaitus sporto salėje, tai – ne depresija. Ko gero, Jūs apskritai pasižymite nebloga psichikos sveikata. Jei, žinoma, kasdien užuot ėjęs į darbą netraukiate prie upės. Toks elgesys gali turėti pasekmių, vėliau gali tekti išgyventi netektį (greičiausiai darbo ar studijų).

Kodėl svarbu atskirti ar tai depresija, ar kitas gyvenimo, psichologinis sunkumas? Pagrindinis ir svarbus aspektas – gydymas. Nesant depresijai ir nepasirodžius jokiems fiziniams simptomams (pvz., svorio kritimui), skirti medikamentinį gydymą gali būti ne tik ne tikslinga, bet netgi žalinga. Vaistai, kurie dažniausiai skiriami depresijai gydyti vadinami antidepresantais. Pastarieji yra psichiką veikiantys vaistai, turintys nemažai įvairių nepageidaujamų poveikių. Be to, nutraukus gydymą vaistais ir neišsprendus gyvenimo sunkumų, žmogaus gyvenimo kokybė visiškai nepagerės (pvz., neišsprendus vienatvės klausimo, nesusiradus darbo arba toliau piktnaudžiaujant psichotropinėmis medžiagomis).

Kai ko nors netenkame – gedime, kai turime gyvenimo sunkumų – jaučiame liūdesį (kartais neviltį, pyktį). Spręsti gyvenimo problemas dažnai nebūna lengva. Užklupus gyvenimo negandoms verta kreiptis į psichologą. Tik toli gražu ne visais gyvenimo atvejais būtina speciali ir ilgalaikė pagalba. Gali užtekti ir vienos konsultacijos, kurios metu kartu su konsultantu apsvarstysite ar jums svarbu lankytis toliau arba kokios pagalbos šiuo metu Jums būtinai reikia (ir ar išvis reikia).