gedulas

Mirus artimam žmogui ne visuomet pavyksta prisitaikyti prie skaudžios realybės ir/ar „grįžti atgal į gyvenimą“. Apie sveiką gedulo reakciją jau rašyta (žr. Strp. „Gedulas“), tačiau kartais, praradus žmogų, su kuriuo siejo ypatingas prieraišumo ryšys, artimojo gedulas įgauna komplikuotą formą, tuomet būtina profesionali psichologinė pagalba. Komplikuoto gedulo požymių gali būti ne vienas. Kada reikėtų sunerimti?

Ilgą laiką po skaudžios netekties nepasirodo skausmingų jausmų

Tai neretai pasitaikanti uždelsto gedulo reakcija. Išoriškai gali visai nesimatyti tokio žmogaus sielvarto, jokio liūdesio ar pykčio ne tik laidotuvių dieną, visą savaitę po jų, bet netgi daug ilgiau… Toks žmogus netgi gali atrodyti visiškai linksmas, pilnas idėjų, nes neleisdžia išsiveržti į išorę skaudiems jausmams. Jis imasi atsakomybės už kitus artimuosius (pvz., netekus abiejų tėvų, vyresnysis vaikas prisiima visą atsakomybę už savo jaunesnių brolių ir seserų priežiūrą). Ir tik prabėgus ilgesniam laikui (savaitei, 10 savaičių ar net vieneriems metams po netekties), žmogus pradeda jausti visišką tuštumą, depresiją, staiga ima dažnai verkti.

Ženkliai pakinta gedinčio žmogaus elgesys

Ypač padidėja žmogaus aktyvumas, bet tas aktyvumas nėra prasmingas. Kartais gedintysis imasi veiklos, kuria anksčiau užsiimdavo mirusysis, pvz., sūnus gali mesti darbą tam, kad galėtų kolekcionuoti drugelius, nes hobiu užsiimdavo velionis tėvas; vyro netekusi žmona intensyviai plauna grindis, sienas ir kitas namų kertes keliskart per dieną.

Žmogus po netekties imasi veiklos, keliančios grėsmę jo socialinei ar ekonominei egzistencijai (ištekėjusi moteris, netekusi dukters, ima megzti nesantuokinius ryšius; vyras, netekęs žmonos, išdalina visą savo turtą praeiviams ir pats nebegali išgyventi).

Žmogus tiesiogiai arba netiesiogiai ima kenkti savo sveikatai. Pasitaiko, kad po netekties žmogus visaip save alina ir kankina (pvz., gali imtis labai intensyvių ilgai trunkančių treniruočių). Be saiko ir ilgą laiką ima vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, raminamuosius vaistus (kai žmogus prieš netektį taip nesielgdavo). Pasitaiko ir savęs žalojimo ar savižudiškų minčių bei ketinimų.

Pasirodo įvairūs fiziniai skausmai ir negalavimai

Gedinčiam žmogui ima reikštis mirusio artimojo ligos simptomai. Kartais atsiranda paniška baimė susirgti ta pačia liga kaip mirusysis (pvz., bijoma susirgti, „užsikrėsti“ vėžiu).

Kai sielvartaujantis žmogus po netekties savo sunkius jausmus slepia ne tik nuo aplinkinių, bet ir nuo savęs paties, kai neleidžia savo jausmams pasirodyti išorėje, jis pradeda jausti įvairius fizinius skausmus. Skausmai atsiranda praėjus neilgam laikui (o kartais tuojau pat) po artimojo netekties. Dėl tokių skausmų būtina pasitarti su gydytojais, prašyti nuodugnių tyrimų. Juk artimojo mirtis – didelis stresas, kai žmogui gali sutrikti ir kai kurių organų veikla (pvz., širdies darbas), gali pasireikšti ir objektyvūs kokios nors ligos simptomai. Uždelsto gedulo simptomais galima laikyti tokius simptomus (ir skausmus), kai (jiems) nerandami jokie medicininiai paaiškinimai.

Ženkliai pakinta socialiniai santykiai

Kartais po skaudžios netekties visiškai pakinta santykiai su draugais ir artimaisiais. Toks žmogus būna be galo irzlus, stengiasi visiškai išvengti ankstesnių santykių. Tokia reakcija gan dažna daugelio gedinčiųjų, vienu ar kitu laikotarpiu pasitaikanti visiems susidūrusiems su netekties skausmu, tačiau, jei toks pokytis ar net visiška izoliacija ima trukti ilgą laiką, tuomet galima įtarti komplikuotą gedulo reakciją.

Komplikuotą gedulą galima įtarti tuomet, kai ieškoma kaltų ilgą laiką, kai objektyviai kaltininkų negali būti, tokios paieškos kitiems artimiesiems ir aplinkiniams gali atrodyti absurdiškos, desperatiškos, nepagrįstos, be to, griaunančios paties gedinčiojo gyvenimą.

Kartais gedintys žmonės gali sakyti: „prižiūriu savo vaikus, atlieku visus kasdienius darbus, bendrauju su aplinkiniais žmonėmis, bet visa tai – man tarsi žaidimas, tai man iš tiesų visai nerūpi. Nebeturiu jokių jausmų, išskyrus pyktį“. Pagalbos reikėtų kreiptis tuomet, kai toks priešiškumas neatslūgsta ilgą laiką, visiškai nebeleidžia gyventi net praėjus metams ir daugiau po netekties.

Prasideda ilgai trunkanti depresija

Paprastai depresiją išgyvenantys asmenys jaučia ne tik sielvartą ir ilgai trunkantį liūdesį, bet ir nuolat išgyvena kaltės, bevertiškumo jausmus. Neretai visas šias būsenas lydi nuolatinis padidėjęs dirglumas.

Beveik visais komplikuoto gedulo atvejais siūloma psichologinė pagalba. Nors netekties skausmas visuomet sunkiai išgyvenamas ir atrodo niekada nesibaigs, tačiau kai kurios netektys laikomos trauminiais patyrimais (patekus į autoavariją žūva tik vienas iš artimųjų, o kitas lieka gyvas; kai tėvai netenka vaiko). Profesionalios pagalbos galima kreiptis į artimiausią psichikos sveikatos centrą, susirasti psichologą ar psichoterapeutą, konsultuojantį privačiai. Didesniuose miestuose pagalbos galima ieškoti krizių centruose, krizės atveju pagalba šiuose centruose yra nemokama.